Kai perforatorius tampa tik sunkiu metalo gabalu
Stoviu savo dirbtuvėje Vilniuje ir žiūriu į eilę perforatorių, kurie atkeliavo pas mane šią savaitę. Vienas iš jų – beveik naujas Makita, kurio savininkas tvirtino, kad „tiesiog nustojo veikti”. Po dešimties minučių diagnostikos paaiškėjo, kad viduje – pilna cemento dulkių, o anglinės šepetėliai nusidėvėję iki metalo. Remontas kainavo 35 eurus, o naujas įrankis būtų kainavęs 280 eurų. Štai jums ir sutaupymas.
Vilniuje veikia daugybė remonto dirbtuvių, bet didžioji dalis žmonių net nežino, kad daugumą gedimų galima diagnozuoti ir išspręsti patiems. Arba bent jau suprasti, ar verta vežti į servisą, ar geriau investuoti į naują įrankį. Per pastaruosius penkerius metus, dirbdamas su statybiniais įrankiais, pastebėjau vieną tendenciją – apie 70 procentų gedimų atsiranda dėl netinkamos priežiūros arba nežinojimo, kaip tinkamai naudoti įrankį.
Kodėl perforatoriai genda ir kaip tai atpažinti anksčiau
Perforatorius – tai ne gręžtuvas. Skamba kaip akivaizdu, bet jūs net neįsivaizduojate, kiek kartų mačiau žmones, bandančius perforatoriumi gręžti skylę metalinėje konstrukcijoje ar naudojančius jį kaip plaktuką. Perforatoriaus mechanizmas sukurtas konkrečiai užduočiai – smūgiuoti ir gręžti betoną, plytą, akmenį.
Pirmieji požymiai, kad kažkas ne taip, paprastai būna subtilūs. Įrankis pradeda keistai vibruoti, atsiranda neįprastas ūžesys ar cypimas. Kartais pajuntate, kad sumažėjo smūgio jėga – lyg perforatorius „pavargęs”. Daugelis šiuos signalus ignoruoja, kol įrankis visiškai nesustoja.
Vilniuje, Savanorių prospekte, sutikau vieną statybininką, kuris pasakojo, kaip jo Bosch perforatorius pradėjo keistai kvepėti. Jis dirbo dar savaitę, kol vieną rytą įrankis tiesiog užsidegė. Pasirodo, guoliai buvo nusidėvėję, trinties karštis ištirpdė dalį plastiko detalių, o galiausiai užsiliepsnojo. Naujas perforatorius jam kainavo 450 eurų, nors laiku pastebėjęs problemą būtų išsisukęs su 60 eurų remontu.
Dažniausios perforatorių gedimų priežastys:
– Nusidėvėjusios anglinės šepetėlės (40% visų gedimų)
– Užsikimšęs vėdinimas ir perkaitimas (25%)
– Sugedę guoliai (15%)
– Mechaniniai smūgio mechanizmo gedimai (10%)
– Elektronikos problemos (10%)
Anglinių šepetėlių paslaptis, apie kurią servisai nenori kalbėti
Štai kas įdomu – anglinių šepetėlių keitimas yra viena paprasčiausių procedūrų, kurią gali atlikti bet kas, turintis rankas ir šiek tiek sveiko proto. Tačiau servisai Vilniuje už šią paslaugą ima nuo 25 iki 50 eurų, kai pačios šepetėlės kainuoja 5-12 eurų.
Kaip suprasti, kad šepetėlės nusidėvėjusios? Pirmas ženklas – kibirkščiavimas. Jei matote, kad iš ventiliacijos angų šoka kibirkštys (ypač tamsoje tai gerai matosi), vadinasi, šepetėlės jau trumpos ir blogai kontaktuoja su kolektoriumi. Antras požymis – sumažėjusi galia. Perforatorius tarsi nebeturi tos pačios energijos.
Keičiant šepetėles, svarbu žinoti keletą niuansų. Pirma, visuomet keiskite abi šepetėles vienu metu, net jei viena atrodo geresnė. Antra, po keitimo leiskite perforatoriui „įsibėgėti” – paleiskite tuščią 2-3 minutes mažais apsisukimais. Taip naujos šepetėlės prisitaiko prie kolektoriaus paviršiaus.
Vienas mano klientas iš Fabijoniškių pats išmoko keisti šepetėles ir per metus sutaupė apie 200 eurų. Jis turi tris perforatorius, kuriuos naudoja kasdien, ir dabar šepetėles keičia kas 2-3 mėnesius. Procedūra jam užtrunka 10 minučių.
Dulkių problema, kuri ėda jūsų įrankius iš vidaus
Betoninės dulkės – tai perforatoriaus priešas numeris vienas. Jos yra smulkios kaip miltai ir prasiskverbia visur. Kai perforatorius kaista, tos dulkės su drėgme virsta į cementinę masę, kuri užkemša guolius, užsikiša tarp kolektoriaus segmentų, blokuoja ventiliatorių.
Pamenu atvejį Antakalnyje – žmogus renovavo butą, tris savaites intensyviai gręžė betoną. Perforatorius buvo geras, Hilti, bet jis nė karto jo neišvalė. Kai atsinešė pas mane, viduje buvo tiesiog supresuotos dulkės. Variklio ventiliatorius nesisuko, guoliai girgždėjo. Remontas kainavo 120 eurų ir užtruko savaitę, nes reikėjo viską išardyti, išvalyti, pakeisti guolius.
Kaip apsisaugoti? Po kiekvienos darbo dienos, kai gręžiate betoną, privaloma:
– Išpūsti perforatorių suslėgtu oru (jei turite kompresorių)
– Arba bent jau gerai išpurtyti ir nuvalyti išorę
– Kartą per mėnesį atidaryti korpusą ir išvalyti vidų (jei mokate)
– Naudoti dulkių siurblį su specialiu antgaliu gręžimo metu
Vilniuje galite nusipirkti specialių dulkių siurblių antgalius perforatoriams – kainuoja nuo 15 eurų. Investicija, kuri atsipirks per pirmuosius metus.
Guolių keitimas – ar verta mokytis pačiam
Guoliai – tai riedančios detalės, kurios leidžia veleno dalims suktis. Kai jie nusidėvi, pradeda girgždėti, įrankis vibruoja, o galiausiai gali užstrigti. Guolių keitimas jau sudėtingesnė procedūra nei šepetėlių, bet vis tiek įmanoma.
Servisai Vilniuje už guolių keitimą ima nuo 60 iki 150 eurų, priklausomai nuo perforatoriaus modelio. Patys guoliai kainuoja 10-30 eurų. Matote skirtumą?
Tačiau čia reikia įvertinti savo sugebėjimus. Guolių keitimui reikalingi specialūs įrankiai – guolių nuėmėjai, presai arba bent jau tinkamo dydžio galvutės ir kūjis. Be to, reikia suprasti, kaip išardyti perforatorių, kaip išspauti senus guolius nepažeidžiant korpuso, kaip įspausti naujus.
Aš rekomenduoju mokytis ant senų, nebereikalingų įrankių. Jei turite seną perforatorių, kurį vis tiek ketinate išmesti, išardykite jį. Pažiūrėkite, kaip viskas surinkta. YouTube pilna video, kur žmonės rodo konkrečių modelių ardymo procesą.
Vienas mano pažįstamas iš Justiniškių taip ir padarė – nusipirko seną Makita perforatorių už 20 eurų iš skelbimų, išardė, išmoko, o dabar pats sau ir draugams keičia guolius. Per dvejus metus sutaupė apie 400 eurų.
Kada remontuoti neverta ir kaip tai suprasti
Ne visada remontas yra ekonomiškai prasmingas. Yra situacijų, kai geriau investuoti į naują įrankį. Kaip tai nustatyti?
Pirmiausia, įvertinkite perforatoriaus amžių ir pradinę kainą. Jei tai buvo pigus kiniškas modelis už 60 eurų, kuris išdirbo trejus metus, tikrai neverta į jį investuoti 80 eurų remontui. Geriau nusipirkti naują, geresnį.
Antra, įvertinkite gedimo pobūdį. Jei sugedęs variklis arba smūgio mechanizmas, remontas gali kainuoti 150-250 eurų. Tokiu atveju apskaičiuokite: ar nebus pigiau nusipirkti naują arba naudotą, bet geresnį modelį?
Trečia, pasižiūrėkite į bendrą įrankio būklę. Jei korpusas sutrūkinėjęs, jungiklis nebeveikia kaip reikiant, laidas apipjaustinėtas, o dabar dar ir variklis sugedęs – tai ženklas, kad įrankis išgyveno savo laiką.
Vilniuje, Žirmūnų turguje, galite rasti gerų naudotų profesionalių perforatorių už 100-200 eurų. Kartais tai geresnė investicija nei remonto už 150 eurų pigaus naujo įrankio.
Aš paprastai vadovaujuosi tokia taisykle: jei remonto kaina viršija 50% naujo analogiško įrankio kainos, geriau pirkti naują. Jei mažiau – verta remontuoti.
Kur Vilniuje remontuoti ir kaip nerasti apgavikų
Vilniuje yra daugybė vietų, kur galite suremontuoti elektroinius įrankius. Tačiau kokybė labai skiriasi. Yra oficialūs prekių ženklų servisai, yra privačios dirbtuvės, yra meistrai, dirbantys iš namų.
Oficialūs servisai (Makita, Bosch, DeWalt ir kt.) paprastai yra patikimiausi, bet ir brangiausi. Jie naudoja originalias dalis, suteikia garantiją, bet kaina gali būti 30-50% didesnė nei privačiose dirbtuvėse. Oficialūs servisai Vilniuje dažniausiai yra Savanorių prospekte, Ukmergės gatvėje, Laisvės prospekte.
Privačios dirbtuvės – čia jau loterija. Yra puikių meistrų, kurie dirba greitai, kokybiškai ir už protingą kainą. Bet yra ir tokių, kurie keičia dalis į pigesnius analogus, ima pinigus už nepadarytą darbą arba tiesiog neturi pakankamai patirties.
Kaip atpažinti gerą meistrą:
– Jis pirmiausia atlieka diagnostiką ir paaiškina, kas sugedę
– Pasako preliminarią kainą ir neviršija jos be jūsų sutikimo
– Parodo sugedusias dalis
– Suteikia bent minimalią garantiją (1-3 mėnesiai)
– Turi normalią dirbtuvę, o ne veikia iš bagažinės
Vienas patikimas būdas rasti gerą meistrą Vilniuje – klausinėti statybininkų. Jie žino, kas dirba kokybiškai, nes patys nuolat remontuoja įrankius. Facebook grupėse „Statybos Vilniuje” ar panašiose taip pat galite paklausti rekomendacijų.
Dėl kainų – paprastas remontas (šepetėlės, valymas) turėtų kainuoti 25-50 eurų, vidutinio sudėtingumo (guoliai, jungiklis) – 60-100 eurų, sudėtingas (variklis, smūgio mechanizmas) – 100-200 eurų. Jei jums sako daugiau, klauskite kodėl ir prašykite detalaus paaiškininimo.
Ką daryti, kad įrankiai tarnautų amžinai (arba bent jau ilgai)
Prevencija visada pigesnė už remontą. Tai paprasta tiesa, bet dauguma žmonių jos nepraktikuoja. Štai keletas paprastų taisyklių, kurios pratęs jūsų perforatoriaus gyvenimą dvigubai ar net trigubai.
Pirma ir svarbiausia – naudokite įrankį pagal paskirtį. Perforatorius skirtas betonui, ne metalui. Gręžtuvas skirtas medienai ir metalui, ne betonui. Kampinis šlifuoklis skirtas pjauti ir šlifuoti, ne gręžti. Skamba elementaru, bet matyti reikia, ką žmonės daro su įrankiais.
Antra – darykite pertraukas. Kai perforatorius kaista, jo vidinės dalys plečiasi, tepimas blogėja, nusidėvėjimas pagreitėja. Po 15-20 minučių intensyvaus darbo padarykite 5 minučių pertrauką. Jūs pailsėsite, įrankis atvės – visi laimingi.
Trečia – naudokite kokybiškas grąžus ir antgalius. Atšipęs ar netinkamas grąžas verčia perforatorių dirbti su didesne apkrova, variklis kaista, nusidėvėjimas didėja. Gerų grąžų komplektas kainuoja 30-50 eurų ir atsipirks per pirmuosius metus.
Ketvirta – laikykite įrankius sausoje vietoje. Drėgmė – elektrikos priešas. Jei įrankis sušlapo (o tai nutinka statybose), išdžiovinkite jį prieš laikydami. Korozija elektros kontaktuose – dažna gedimų priežastis.
Penkta – tepkite judančias dalis. Perforatoriaus patronas reikalauja reguliaraus tepimo specialiu tepalais. Tai užtrunka 2 minutes, bet pratęsia patrono gyvenimą kelis kartus. Tepalai kainuoja apie 8 eurus ir užtenka metams.
Šešta – naudokite įtampos stabilizatorių arba bent jau gerą ilgintuvą. Vilniuje, ypač senuose rajonuose, elektros įtampa gali šokinėti. Tai žaloja elektronikos komponentus. Geras ilgintuvas su apsauga nuo įtampos šuolių kainuoja 20-30 eurų.
Kai įrankis tampa investicija, o ne išlaida
Grįžtu prie to, nuo ko pradėjau – tas Makita perforatorius, kurio remontas kainavo 35 eurus vietoj 280 eurų naujo. Jo savininkas dabar žino, kaip prižiūrėti įrankį, kaip atpažinti problemas anksčiau, kaip sutaupyti pinigų. Jis išmoko keisti šepetėles pats, nusipirko kompresorių dulkėms pūsti, pradėjo naudoti dulkių siurblio antgalį.
Per metus jis sutaupė apie 350 eurų remontams ir naujų įrankių pirkimui. Už tuos pinigus nusipirko dar vieną gerą perforatorių, kad turėtų atsarginį. Dabar jis turi patikimus įrankius, žino kaip juos prižiūrėti, ir nebijo, kad viduryje darbo kažkas suges.
Vilniuje vis daugiau žmonių supranta, kad įrankiai – tai investicija. Gerų įrankių komplektas gali kainuoti 1000-2000 eurų, bet jei tinkamai prižiūrimas, tarnaus 10-15 metų. Tai išeina 100-200 eurų per metus – mažiau nei daugelis išleidžia kavai.
Svarbu suprasti, kad sutaupyti galima ne tik remontuojant pačiam, bet ir išmokus atpažinti problemas anksčiau, prižiūrint įrankius reguliariai, naudojant juos teisingai. Tai žinios, kurios atsipirks šimtais ar net tūkstančiais eurų per įrankių gyvenimo laiką.
Taigi, kitą kartą, kai jūsų perforatorius pradės keistai ūžti ar kibirkščiuoti, nepulkite jo mesti. Pabandykite diagnozuoti problemą, pasižiūrėkite video, pasikonsultuokite su meistru. Galbūt tai tik 5 eurų vertės šepetėlės, o ne 300 eurų naujas įrankis. Ir jei vis tiek nuspręsite vežti į servisą, bent jau žinosite, ko tikėtis ir už ką mokate.
