Praėjusią žiemą kaimynas skundėsi – įsirengė šilumos siurblį, žadėjo pardavėjas auksinius kalnus, o sąskaitos vis tiek kandžios. Kalbėjomės pusvalandį, ir paaiškėjo bent penki dalykai, kuriuos jis darė ne taip. Ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad niekas jam nepasakė, jog šilumos siurblys – ne šaldytuvas, kurį įjungei ir pamiršai. Jis reikalauja truputėlio išmanymo, ypač kai lauke minusinė temperatūra.
Kodėl žiemą efektyvumas krenta
Fizika čia negailestinga. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko ir vidaus temperatūros, tuo sunkiau siurbliui „ištraukti“ šilumą iš oro ar žemės. COP koeficientas (kiek energijos gauni iš kiekvieno suvartoto kilovato) prie plius penkių gali siekti keturis ar penkis, o prie minus penkiolikos nukrenta iki dviejų, kartais mažiau. Tai normalu, ne gedimas. Bet čia ir slypi didžiausia klaida – žmonės tikisi vasaros efektyvumo per sausio šalčius ir nusivilia.
Geros naujienos – net ir esant tokiam kritimui, šilumos siurblys dažniausiai vis tiek pigesnis nei elektrinis šildytuvas ar dujinis katilas su brangstančiomis dujomis. Klausimas tik toks – kaip iš to, ką turi, išspausti maksimumą.
Temperatūros nustatymas – ne intuicija, o skaičiavimas
Didžiausia klasikinė klaida – siurblio temperatūrą reguliuoti taip pat, kaip reguliuodavai senąjį katilą. Žmonės įpratę: šalta lauke, pasuku aukščiau, greičiau sušils. Su šilumos siurbliu taip nedaroma. Efektyviau palaikyti stabilią, žemesnę tiekiamo vandens temperatūrą (jei kalbama apie oras-vanduo sistemą) ir leisti sistemai dirbti tolygiai, o ne šuoliais.
Idealu – nustatyti orui jautrią kreivę (weather compensation), kad siurblys pats koreguotų tiekiamo vandens temperatūrą pagal lauko oro pokyčius. Daugelis įrenginių tai turi, tik funkcija dažnai lieka neaktyvuota arba blogai sukalibruota per montavimą. Verta paprašyti meistro, kad patikrintų būtent šitą parametrą – ne šviestuvus, ne dizainą, o kreivę.
Grindinis šildymas prieš radiatorius
Jei namuose grindinis šildymas, siurblys dirba žymiai efektyviau, nes reikia žemesnės vandens temperatūros – kartais užtenka trisdešimt penkių laipsnių, kai su radiatoriais reikėtų penkiasdešimt ir daugiau. Skirtumas efektyvumo požiūriu – milžiniškas. Jei namas su senais radiatoriais, verta pagalvoti apie jų padidinimą ar bent dalinį grindinio šildymo įrengimą svarbiausiose patalpose – investicija atsiperka per kelis šildymo sezonus.
Atitirpinimo ciklai – nematomas energijos vagis
Kai lauke drėgna ir šalta, ant išorinio bloko formuojasi šerkšnas. Siurblys periodiškai persijungia į atitirpinimo režimą, trumpam sunaudodamas papildomą energiją. Tai normalus procesas, tačiau jei blokas pastatytas netinkamoje vietoje – po lietvamzčiu, pavėjinėje pusėje, kur sniegas kaupiasi krūvomis – atitirpinimo ciklai vyksta dažniau nei turėtų. Paprasčiausias sprendimas: patikrinti, ar aplink bloką yra pakankamai laisvos vietos oro cirkuliacijai, ir periodiškai nuvalyti sniegą, jei jo prisikaupia per daug.Termostato programavimas be dramų
Su dujiniu katilu įprasta naktį temperatūrą nuleisti keliais laipsniais, o ryte staigiai pakelti. Su šilumos siurbliu toks „amerikietiškas kalnų traukinys“ tik didina sąnaudas, nes siurbliui reikia daugiau energijos greitam temperatūros pakėlimui, ypač šaltyje. Geriau palaikyti stabilią, tolygią temperatūrą visą parą, leidžiant nedidelius, vienu ar dviem laipsniais svyravimus. Namai tampa komfortiškesni, o sąskaita – mažesnė.
Papildomi dalykai, kuriuos lengva pamiršti
- Reguliarus filtrų valymas – užsikimšęs filtras verčia ventiliatorių dirbti sunkiau, tai tiesiogiai kelia elektros sąnaudas.
- Namo sandarumas – jei pro langus ar duris šilumą „išpučia“, jokia technologija nepadės, siurblys tiesiog dirbs be perstojo.
- Karšto vandens ruošimo laikas – jei įmanoma, verta programuoti šio proceso ruošimą dienos metu, kai elektros tarifas žemesnis, o ne visą parą palaikyti tą pačią temperatūrą.
- Buferinė talpa – jei sistemoje yra, verta pasitikrinti, ar jos dydis atitinka realų namo poreikį, per didelė ar per maža talpa vienodai kenkia efektyvumui.
Kai skaičiai susideda į trisdešimt procentų
Nė vienas iš šitų dalykų atskirai nesukurs stebuklo. Bet sudėjus viską kartu – tinkamai sukalibruotą temperatūros kreivę, gerai pastatytą lauko bloką, stabilų termostato režimą, švarius filtrus ir protingai suplanuotą karšto vandens ruošimą – ta trisdešimties procentų riba tampa visiškai realia. Kaimynas, apie kurį kalbėjau pradžioje, po tokių pakeitimų per mėnesį sutaupė daugiau, nei tikėjosi. Ne todėl, kad nusipirko naują įrenginį, o todėl, kad pagaliau išmoko su juo susikalbėti. Šilumos siurblys nėra magija, bet jis atlygina tiems, kas skiria jam bent minimalų dėmesį, o ne tik įjungia ir pamiršta iki kito šalčio.
