Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų lėkštės turinys pasikeitė gerokai labiau, nei daugelis iš mūsų pastebi kasdien apsipirkdami. Jeigu palygintume 2014 metų pirkinių krepšelį su šiandieniniu, skirtumai išryškėtų ne tik sąskaitos sumoje, bet ir pačiame produktų sąraše. Statistikos duomenys, kaupti visą šį laikotarpį, leidžia gana aiškiai matyti, kryptis, kuria juda mūsų mityba, nors kai kurie pokyčiai vyksta lėčiau, nei norėtųsi optimistams, kalbantiems apie sveikesnį gyvenimo būdą.
Mėsos vartojimo kaita
Raudonos mėsos, ypač kiaulienos, suvartojimas per dešimtmetį sumažėjo, tačiau paukštienos populiarumas augo beveik proporcingai. Šis pokytis nebūtinai reiškia, kad lietuviai staiga tapo sveikuoliais – veikiau paukštiena tapo pigesnė ir prieinamesnė alternatyva, o rinkodara ilgą laiką akcentavo jos „lengvumą“ ir mažesnį riebumo kiekį. Jautienos vartojimas išliko palyginti stabilus, tačiau nedidelis, nes kainos šiuo atveju veikė kaip natūralus stabdis.
Daržovės, vaisiai ir naujos mados
Įdomu tai, kad daržovių ir vaisių suvartojimas augo, tačiau ne tiek dėl sąmoningo apsisprendimo valgyti sveikiau, kiek dėl platesnio asortimento parduotuvėse ir sezoniškumo ribų išnykimo – šiandien braškes ar avokadus galima nusipirkti bet kuriuo metų laiku. Augaliniai pieno pakaitalai, kadaise buvę beveik egzotika, per dešimtmetį įsitvirtino kaip įprasta prekės lentynos dalis. Tai rodo ne tiek masinį perėjimą prie veganizmo, kiek augantį smalsumą ir norą išbandyti alternatyvas, net jei tradicinis pienas vis dar dominuoja daugumos namų ūkiuose.
Cukrus, druska ir senos įpročių liekanos
Nepaisant visų sveikos mitybos kampanijų, cukraus suvartojimas mažėjo nežymiai, o kai kuriais metais net nestabiliai svyravo. Saldainiai, gazuoti gėrimai ir kepiniai tebėra tvirtai įsišakniję kasdienybėje, ypač švenčių metu, kai statistiniai duomenys rodo ryškius suvartojimo šuolius. Druskos kiekis maiste taip pat mažai keitėsi – čia, panašu, reikia ne tik statistikos, bet ir laiko, kol įpročiai transformuosis realiai, o ne tik deklaratyviai.
Alkoholis ir duona – dvi skirtingos istorijos
Alkoholio suvartojimas per dešimtmetį mažėjo nuosekliai, ir tai, ko gero, vienas ryškiausių teigiamų pokyčių, kurį patvirtina keleri metai iš eilės renkami duomenys. Kita vertus, duonos, ilgą laiką laikytos lietuviško stalo pagrindu, vartojimas toliau traukėsi – čia veikė ir gyvenimo tempo pokyčiai, ir platesnis maisto pasirinkimas, dėl kurio tradicinė duona nebe visada patenka į kasdienį meniu.
Ką visa tai pasako apie mus pačius
Skaičiai retai meluoja, bet jie ir nepasako visos istorijos. Lietuvos gyventojų mityba per pastarąjį dešimtmetį keitėsi ne dėl vienos aiškios priežasties, o dėl viso derinio – didesnio prekių pasirinkimo, kintančių kainų, sveikatos temų viešojoje erdvėje ir, žinoma, paprasčiausio pripratimo prie naujovių. Vieni pokyčiai, kaip mažėjantis alkoholio vartojimas, džiugina be išlygų, kiti, kaip stabilus cukraus kiekis, primena, kad įprotis keičiasi lėčiau nei mados. Galbūt tikroji istorija čia ne apie tai, kas pasikeitė, o apie tai, kas liko tas pats – ir kodėl.
